- uolena
- uolenà sf. (3a) NdŽ 1. VĮ, ŠT77, KŽ žr. uoliena: Granitas – eruptyvinė grūdinio sandaro gelmių uolena, plačiai pasitaikanti ir paviršiuje EncIX536. Į kalnų tarpus dvasia buvo privilkus uolenų, ant kurių kerpės augo ir driežai šliaužiojo Mš. 2. Rtr, KŽ uolėta vietovė.
Dictionary of the Lithuanian Language.
